Mėnesio archyvas: 2015 m. vasario mėn.

VAIRUOTOJO FIZIOLOGIJA VAIRUOJANT AUTOMOBILĮ

Tyrimai parodė, kad vairuotojas sunkiai įsitraukia į darbą, ilgas įsidirbimo periodas. Tai ypač būdinga autobusų vairuotojams, kurie dirba rytinėje pamainoje, ir didelio įkrovumo automobilių vairuotojams. Be to, įsidirbimo periodas mažai tepriklauso nuo darbo dienos trukmės, bet tiesiogiai priklauso nuo, darbo dienų skaičiaus (išėjimo darbą skaičiaus). įsidirbimo periode vairuotojai gali neteisingai vertinti savo darbingumo lygį ir rizikingai manevruoti.

Vairuotojas taip pat turi žinoti, kad žmogaus darbingumas keičiasi priklausomai nuo paros laiko. Tai yra susiję su periodiniu organizmo fiziologinių funkcijų kitimu (biologinis ritmas). Naktį nuo 22 val. iki 6 val. ryto vairuotojo darbingumas labai sumažėja, Ypač, nepalankus darbo laikas yra nuo 23 val. iki 3 val. nakties. Būtent šiuo laikotarpiu įvyksta palyginti daug eismo nelaimių, nors eismo intensyvumas naktį labai sumažėja.

Jeigu, laikydamasis darbo ir poilsio režimo, žmogus miega dieną, o nakties sąlygos imituojamos, jo organizmas gali prisitaikyti prie naujo fiziologinių funkcijų ritmo; dėl to žmogus lengviau prisitaiko prie nakties darbo.

Darbo monotoniškumas yra „uždelsimo būklės“, artimos nuovargiui, priežastis. Dėl to vairuotojas kritinėje situacijoje gali nepastebėti svarbaus signalo arba pavėluotai į jį reaguoti.

Be nurodytų vairuotojo darbingumą lemiančių faktorių, neigiamos įtakos jo darbingumui ir jo darbo patikimumui gali turėti liguista būklė ir neblaivumas. Nagrinėjami automobilio vairuotojo darbo ypatumai ir priemones jo sveikatai apsaugoti bei geram darbingumui palaikyti.

VAIRUOTOJO DARBO FIZIOLOGIJA

Vairuojant automobilį, žmogų veikia daug faktorių. Didžiausią poveiki jam daro didelis automobilio greitis, pagreitis, sumažėjęs matomumas tamsiu paros metu, iš priekio atvažiuojančių automobilių žibintų šviesų akinimas ir nuovargis po ilga bei įtempto darbo. Šie faktoriai gali staigiai sumažinti vairuotojo darbingumą ir sudaryti sąlygas eismo nelaimėms.

VAŽIAVIMO GREIČIO IR PAGREIČIO POVEIKIS VAIRUOTOJUI

Šiuolaikiniai automobiliai gali važiuoti dideliu greičiu. Jeigu didelis greitis atitinka eismo sąlygas, techninę automobilio ir vairuotojo kvalifikaciją, tai jis negali būti eismo nelaimės priežastis. Be to, reikia nepamiršti, kad kuo didesnis automobilio greitis, tuo didesnis jo našumas. Dėl šios priežasties ir stengiamasi didinti automobilių greiti: didinama variklių galia, automobilių kėbulams suteikiama aptaki forma, statomi automobilių greitkeliai. JAV atliktų tyrimų duomenimis, daugiausia eismo nelaimių įvyksta tada, kai automobilio greitis nesiekta 70 km/h ir kai jis viršija 105 km/h, t. y. kai greitis nedidelis ir kai jis pernelyg didelis. Eismo saugumo požiūriu optimalus automobilių su galingais varikliais greitis yra nuo 70 iki 110 km/h. Viskas priklauso nuo to, ar atitinka greitis eismo sąlygas, ar ne.

Jeigu automobilio greitis neatitinka eismo sąlygų, susidaro sąlygos eismo nelaimėms. Deja, ne visi vairuotojai žino, kad stabdymo kelias ilgėja tiesiog – proporcingai greičio kvadratui. Automobilis, važiuojantis 50 km/h greičiu, nuo stabdymo pradžios iki sustojimo nuvažiuos dar apie 15 m, o kai jis važiuoja 100 km/h greičiu, stabdymo kelias bus jau 60 m, t. y. greičiui padidėjus 2 kartus, stabdymo kelias padidėja 4 kartus.

Kelio atkarpose, kuriose greitis neribojamas, vairuotojas, pasirinkdamas greitį, turi įvertinti konkrečias eismo aplinkybes: kelio sąlygas, matomumą; Tačiau vairuotojai eismo aplinkybes gali vertinti skirtingai, priklausomai nuo patyrimo ir būdo bruožų. Šiuo atveju labai svarbu, ar vairuotojas žino savo psichofiziologines galimybes vairuojant dideliu greičiu važiuojantį automobilį. Vairuotojui įvertinant važiavimo greiti, didelės įtakos turi automobilio vibracija, veikiančio variklio garsas, vairuotojo akių nuotolis iki kelio paviršiaus. Taigi skirtinguose automobiliuose greitis gali būti įvairiai suvokiamas.

Šaltiniai:

Paslaugos: